- apsivėžti
- apsivė́žti 1. Kv, Šv žr. apsiviežti: Yr apsivėžančių̃ žmonių: ėda, ką sugreiba Eig. Tokį [nešvariai išvirtą] valgį kas galia apsivė́žti valgyti Grdm. Su tokia nevėkšla apsivė́žė gyventi! Lkv. 2. Š nesigėdyti, išdrįsti: Kas apsivė́žė, kas taip padarė! Vn. Neapsivė́žu aš parspėlioti [negerai besielgiančių], nemokau Krš. \ vėžtis; apsivėžti; atsivėžti; užsivėžti
Dictionary of the Lithuanian Language.